- blėsinti
- blėsìnti (-yti), -ìna, -ìno, blė́sinti, -ina, -ino caus. 1 blėsti 1: Blė́sink ugnį, kol užblės, tai nebus garų saklyčio[je] J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
blėsinti
Look at other dictionaries:
blėsinti — blėsi̇̀nti vksm. Blėsi̇̀nti žarijàs, ùgnį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
blėsinimas — blėsìnimas sm. (1) BŽ94 → blėsinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išblėsinti — išblėsìnti Pc caus. 1 išblėsti 1: Marti išblėsìno ugnį nesužiebus J. Taip išblėsìno pečių, ka nė vienos gyvos anglelės nebliko Užv. | refl. tr.: Neišsiblėsyk anglis, prisidėk prosą Skr. blėsinti; išblėsinti; nublėsinti; užblėsinti … Dictionary of the Lithuanian Language
nublėsinti — nublėsìnti caus. 1 nublėsti 1: Audringų sutemų nublėsintoj dienoj krautuvių prekylangiai žvilgėjo gelsvomis ugnimis rš. blėsinti; išblėsinti; nublėsinti; užblėsinti … Dictionary of the Lithuanian Language
užblėsinti — užblėsìnti tr. prk. aptemdyti: Užblėsino vaiskų jaunystės spindėjimą rš. blėsinti; išblėsinti; nublėsinti; užblėsinti … Dictionary of the Lithuanian Language
